Stresas turi ne vieną vardą: yra teigiamų streso formų. Jaučiant stresą – tą teigiamą – išlaikome pažinimo gebėjimus, mokymosi gebėjimus ir asmeninį tobulėjimą. Plečiame žinių ir įgūdžių bagažą.
Patikrinkite natūralius produktus nervų sistemai iš Nature’s Sunshine!
- Kaip valdyti stresą stresinėje situacijoje
- Kaip pasireiškia nervezė?
- Depresija – rimta problema pasaulyje
- Ar insultas gali baigtis net mirtimi?
- Išsėtinė sklerozė ir jos simptomai
- Streso priežastys
- Streso simptomai
- Streso mechanizmai
- Streso valdymas
- Stresas ir sveikata
- Stresas ir gyvenimo būdas
- Adaptogenų vaidmuo kovoje su stresu
- Stresas
- D.U.K.
Kaip valdyti stresą stresinėje situacijoje
Stresas turi sukelti staigią fiziologinę reakciją, kurią galima išmatuoti kitų žmonių. Streso veiksnys (vadinamas streso veiksniu) turi sukelti atmetimą.
Puikiai paaiškina šis klausimas: „Ar jei turėtum galimybę vengti arba išvengti šios patirties, tu tai padarytum?“
Žmogus, kuriam yra stresas, nesugeba valdyti streso veiksnio. Kuo didesnis kontrolės praradimas, tuo stipresnis streso jausmas. Trumpalaikis stresas skatina mus veikti, ir mes esame pajėgūs didesniam pastangų kiekio. Ilgalaikis stresas yra kenksmingas organizmui. Jaučiamės prislėgti ir nesugebame veikti.
Kaip pasireiškia nervezė?
Nervezė – šiuo terminu galime įvardinti visas „nerve problemas“. Pagrindinė nervezės priežastis yra per didelis streso poveikis.
Nervų problemų simptomai gali būti somatiniai simptomai:
- fiziniai
- kognityvinių funkcijų sutrikimai (priklausomo mąstymo, motorinių obsesijų)
- emocijų sutrikimai (fobijos, apatija).
- Obsesyvus elgesys, pvz., daugybę kartų tikrinti, ar lygintuvas buvo išjungtas, ar durys buvo užrakintos, ir daugybė kitų
Depresija – rimta problema pasaulyje
Depresija apibūdinama kaip nuotaikų sutrikimai ir pasižymi liūdesiu, negalėjimu patirti džiaugsmo ir malonumo, miego ir budrumo ritmo sutrikimais, bei sumažėjusia psichomotorinė energija.
Depresija šiuo metu yra ketvirta rimčiausia sveikatos problema pasaulyje – taip rodo Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys. Depresija paveikia apie 10 % populiacijos.
Ar insultas gali baigtis net mirtimi?
Jei kraujas nepristato į smegenis per mažai, įvyksta smūgis į smegenis, tai yra funkcijos sutrikimas. Tada žmogus jaučia galvos skausmą, turi problemų su rega ir klausa, gali atsirasti paralyžius. Jei kraujas ilgą laiką nepristato į smegenis, smūgis gali baigtis net mirtimi. Smūgis taip pat gali sukelti smegenų kraujagyslių plyšimą – tuomet vyksta destruktyvus neuronų išsiliejimas.
Išsėtinė sklerozė ir jos simptomai
Ji sukelia baltos medžiagos smegenyse ir stuburo pažeidimus. Dažniausiai prasideda tarp 20 ir 40 metų, o vienas iš pirmųjų požymių yra optinio nervo uždegimas, kuris sukelia regėjimo aštrumo pablogėjimą. Taip pat pasireiškia dilgčiojimai, nutirpimai ir galūnių silpnumas bei pusiausvyros sutrikimai.
Patikrinkite gamtos produktus nervų sistemai iš Nature’s Sunshine!
Streso priežastys
Gerbiamas skaitytojau, streso priežastys gali būti įvairios ir gali kilti tiek iš išorės aplinkos, tiek iš mūsų pačių vidaus, paveikdamos organizmo reakciją kasdienėse situacijose.
Išoriniai veiksniai
Iš išorinių veiksnių, sukeliančių stresą, pagrindinės yra problemos darbe, tokios kaip pervargimas užduotimis, triukšmas, netinkamas apšvietimas ar per aukšta temperatūra. Šie veiksniai apkrauna homeostazės mechanizmus ir didina kortizolio lygį. Kiti dažni streso šaltiniai yra šeimos konfliktai, artimo žmogaus mirtis, darbo pokyčiai, vaiko gimimas ar aplinkos spaudimas. Net aplinkos tarša gali reikšmingai paveikti mūsų savijautą. Šie įvykiai paliečia visus žmonių grupes ir gali sukelti aukštą streso lygį kiekvieną dieną.
Vidiniai veiksniai
Vidiniai veiksniai yra susiję su mūsų asmenybe ir pažinimo procesais. Perfekcionizmas, perdėtos ambicijos, išorinė kontrolės vieta ar žema savivertė sukelia, kad net maži iššūkiai tampa lėtinių streso šaltiniu. Tokios savybės mediatorių emocines reakcijas ir didina pažeidžiamumą neigiamų streso padarinių.
Streso simptomai
Gerbiamas skaitytojau, streso simptomai manifestuojasi daugelyje lygmenų, signalizuodami, kad organizmas nesusitvarko su apkrova – nuo fizinių reakcijų iki elgesio pokyčių. Reikia greitai reaguoti į streso situaciją.
Fiziniai simptomai
Fiziniai streso simptomai apima pirmiausia galvos skausmus, raumenų įtampą kakle, pečių ir žandikauliuose, padidėjusį kraujospūdį, pagreitintą širdies ritmą, pernelyg didelį prakaitavimą, virškinimo problemas, tokias kaip viduriavimas ar virškinimo sutrikimai, taip pat dažnus susirgimus ir lėtinį nuovargį, kurie yra didesnio kortizolio lygio rezultatas.
Emociniai simptomai
Emociniame lygyje stresas pasireiškia dirglumu, baimėmis, prastu nuotaika, sunkumais koncentruojantis, liūdesio jausmu ir emocine nestabilumu. Visa tai neigiamai veikia psichinę sveikatą ir kasdienį funkcionavimą.
Elgesio simptomai
Elgesio simptomai apima, pavyzdžiui, nemigą arba pernelyg didelį miegą, socialinių kontaktų vengimą, hiperaktyvumą, chaotišką kalbėjimą, nagų kramtymą ar libido sumažėjimą. Visi šie simptomai rodo sutrikimus valdant stresą ir gali reikalauti intervencijos.
Streso mechanizmai
Gerbiamas skaitytojau, streso mechanizmai remiasi dviguba organizmo reakcija – nervine ir hormonine – suaktyvinama smegenų centre, kuris atpažįsta grėsmę ir inicijuoja natūralią adaptacinę reakciją.
“kovok arba bėk” reakcija
“kovok arba bėk” reakcija yra momentinė simpatinės nervų sistemos aktyvacijos reakcija, sukeliančia adrenalino ir noradrenalino išsiskyrimą iš antinksčių. Tai leidžia širdies ritmą pagreitinti, padidinti kraujo spaudimą, išplėsti vyzdžius ir išlaisvinti gliukozę į raumenis kaip natūralią organizmo reakciją į stresą.
Streso poveikis organizmui
Stresas veikia organizmą per hipotalamo-hipofizės-antinksčių (HPA) ašį, kur hipotalamas išskiria kortikoliberiną (CRH), skatindamas hipofizę gaminti AKTH, o antinksčius išskirti kortizolį, streso hormoną. Kortizolis mobilizuoja energiją, tačiau ilgalaikio streso atveju slopina imuninę sistemą ir pažeidžia hipokampą.
Streso valdymas
Gerbiamas skaitytojau, efektyvus streso valdymas reikalauja sąmoningo technikų taikymo, siekiant įveikti įtampą. Šios metodikos leidžia sumažinti streso lygį ir atkurti pusiausvyrą – nuo paprastų praktikų iki natūralios paramos priemonių.
Atsipalaidavimo technikos
Atsipalaidavimo technikos apima mindfulness meditaciją, kvėpavimo pratimus, jogą, tai chi ir Schultzo autogeninį treniravimą. Net 5-10 minučių per dieną šių praktikų gali padėti nuraminti protą, reguliuoti emocijas ir sumažinti įtampą, sutelkiant dėmesį į kvėpavimą ir kūną.
Natūralūs streso mažinimo metodai
Natūralūs streso mažinimo metodai apima adaptogenus, tokius kaip ashwagandha ir kalnų raudonėlis, kurie didina organizmo atsparumą stresui. Taip pat verta pasinaudoti žolėmis, tokiomis kaip melisa, vaistinis valerijonas ar pasiflorą, kurios arbatos pavidalu padeda raminti nervų sistemą.
Aromatiniai aliejai stresui
Aromatiniai aliejai, ypač levandų, ramunėlių, bergamotinių ar ylang-ylang, veikia atpalaiduojančiai dėka aromaterapijos. Jie veikia limbicinę sistemą, palaikydami meditaciją, maudynes ar masažus, taip pat gerindami miego kokybę.
Arbatų fix STRES
Arbatų fix STRES sudėtyje yra tokių ingredientų kaip melisa, ramunėlės, levanda, jonažolė ar pušų kūgeliai. Šie tradiciniai užpilai, turintys raminančio poveikio, gali būti vartojami reguliariai, siekiant palaikyti nervų ramybę ir palengvinti užmigimą – be pašalinių poveikių.
Stresas ir dieta bei fizinė veikla
Kovoje su stresu fizinė veikla, tokia kaip 20-30 minučių vaikščiojimas, plaukimas ar joga kiekvieną dieną, mažina kortizolio lygį ir skatina endorfinų gamybą. Tuo tarpu dieta, turinti daug riebalų žuvų, riešutų, sėklų, fermentuotų produktų ir magnio, palaiko hormoninę pusiausvyrą.
Stresas ir sveikata
Gerbiamas skaitytojau, stresas turi gilų poveikį sveikatai, sukeldamas rimtų pasekmių, tokių kaip širdies ligos ar imuniteto silpnėjimas. Kai stresas tampama lėtinis, jis trikdo organizmo homeostazę.
Streso poveikis fizinei sveikatai
Streso poveikis fizinei sveikatai pasireiškia pirmiausia kraujotakos sistemoje – gali sukelti hipertenziją, krūtinės skausmą, pagreitintą širdies ritmą ir padidėjusią infarkto ar insulto riziką. Kvėpavimo sistema taip pat kenčia, kas gali pasireikšti dusuliu ir astmos paūmėjimu. Tuo tarpu virškinimo sistema jaučia streso pasekmes IBS (dirgliosios žarnos sindromas) ar opų forma.
Streso poveikis psichinei sveikatai
Streso poveikis psichinei sveikatai yra taip pat svarbus – jis gali sukelti depresiją, nerimą, miego ir atminties sutrikimus. Perteklinis kortizolis pažeidžia hipokampą ir priekinę smegenų žievę, kas padidina potrauminio streso sindromo (PTSD) ar kitų formų potrauminio streso riziką.
Stresas ir gyvenimo būdas
Gerbiamas skaitytojau, stresas persmelkia mūsų kasdienius pasirinkimus ir įpročius, formuodamas gyvenimo būdą. Streso sukeltos elgesio pokyčiai gali laikui bėgant sukelti profesinį išsekimą ar net priklausomybes.
Stresas ir profesinė veikla
Profesinėje veikloje stresas dažnai yra išsekimo, nebuvimo, perteklinio kritiškumo ir pusiausvyros tarp pareigų ir asmeninio gyvenimo trūkumo priežastis. Šie veiksniai dažnai skatina imtis svaigalų, tokių kaip alkoholis ar cigaretės, kas ne tik pablogina sveikatą, bet ir sumažina efektyvumą.
Stresas ir tarpasmeniniai santykiai
Stresas neigiamai veikia tarpasmeninius santykius, sukeldamas agresijos, nerimo ir empatijos praradimo padidėjimą. Jis trikdo veidrodinių neuronų funkcionavimą, kas skatina izoliaciją, socialines fobijas ir konfliktus. Streso sukeltas pesimizmas trukdo objektyviai vertinti situaciją, kas dar labiau pablogina santykių kokybę.
Stresas ir skaitmeninės technologijos
Skaitmeninės technologijos gali padidinti stresą dėl nuolatinės terminų spaudimo, informacijos pertekliaus ir gyvenimo 24/7 režimu. Toks gyvenimo būdas sukelia nuovargį, agresyvų elgesį ir miego sutrikimus, kas trikdo emocinės pusiausvyros išlaikymą.
Adaptogenų vaidmuo kovoje su stresu
Gerbiamas skaitytojau, adaptogenai yra natūralios augalinės medžiagos, padedančios organizmui susidoroti su stresu. Jie veikia reguliuodami hipotalaminės-didžiųjų liaukų-antinksčių ašį (HPA) ir normalizuodami kortizolio lygį, kas padeda atkurti organizmo pusiausvyrą nesukeliant stiprių šalutinių poveikių.
Ashwagandha – streso elektrolitai
Ashwagandha, viena iš dažniausiai vartojamų adaptogenų, turi daugialypį poveikį. Ji mažina jautrumą stresoriams, padeda geriau prisitaikyti prie streso ir stiprina nervų sistemos funkcionavimą. Tai daroma reguliuojant neurotransmiterių receptorius, ypač serotonininius ir dopamininius, kas gerina nuotaiką ir pažinimo gebėjimus.
Ši augalinė medžiaga moduliuoja HPA ašį, sumažindama streso hormonų gamybą ir tuo pačiu didindama streso slopinimo hormonų lygį. Dėl to ji palaiko organizmą lėtinių stresų ir išsekimo situacijose. Tyrimai parodė, kad ashwagandha taip pat turi antioksidacinių savybių, saugo kepenis nuo toksinų, stimuliuoja imuninę sistemą ir didina atsparumą biologiniams, cheminiams ir fiziniams stresoriams.
Stresas
Gerbiamas skaitytojau, stresas yra natūrali organizmo reakcija, tačiau lėtinis stresas turi neigiamų pasekmių – nuo galvos skausmų, aukšto kraujospūdžio iki depresijos ir susilpnėjusio imuniteto. Pagrindiniai punktai: atpažink streso simptomus, taikyk streso valdymo technikas, tokias kaip relaksacija ir fizinė veikla, taip pat išbandyk adaptogenus, pavyzdžiui, ashwagandą.
Verta veikti jau šiandien – pradėk nuo kasdienių pasivaikščiojimų, sveikos mitybos ir relaksacijos technikų, kad padidintum imunitetą ir apsaugotum savo psichinę sveikatą. Tavo sprendimas spręsti stresą gali pakeisti gyvenimą į gerąją pusę. Pasitark su specialistu Krokuvoje arba rinkis dialektinę elgesio terapiją (DBT) gilesniam palaikymui.
Veik!
D.U.K.
Taip, stresas yra užkrečiamas. Stebint stresuojančią asmenybę, net ir įraše, padidėja kortizolio kiekis stebėtojo organizme dėl empatiško streso ir veidrodinių neuronų. Šis efektas yra stipresnis artimiems žmonėms (40%), tačiau pasireiškia ir svetimiems (10-26%). Trumpalaikis padidėjimas yra natūralus, tačiau lėtinis stresas yra kenksmingas.
Trys pagrindiniai streso aspektai yra:
Emocinis stresas – sukeltas tarpasmeninių konfliktų.
Psychoemocinė įtampa – sukeltas pažintinio perkrovimo ir per didelio informacijos kiekio.
Fizinis stresas – sukeltas miego trūkumo, ligos ar intensyvaus fizinio krūvio.
Šie aspektai skiriasi šaltiniais ir individualiais stimulais, kurie juos sukelia.
Ne, vidutinis stresas (eustresas) gali turėti teigiamų pasekmių. Jis mobilizuoja veiksmams, didina motyvaciją ir efektyvumą. Trumpalaikis stresas pagerina koncentraciją, budrumą ir adaptacijos gebėjimą. Svarbu, kad jis būtų trumpalaikis ir kartu turėtų jausmą, kad turime kontrolę ir palaikymą.
Lėtinis stresas gali sukelti:
Širdies ir kraujagyslių ligas (hipertenzija, infarktai, insultai).
Psichinius sutrikimus (depresija, nerimas).
Autoimunines ligas (1 tipo cukrinis diabetas, lupus).
Virškinimo problemas (dirgliosios žarnos sindromas).
Migrenas.
Nemigą.
Odos problemas.
Imuninės sistemos susilpnėjimą.
Sąmoningas žmogus – supranta sveikatos vertę ir būtinybę ja rūpintis. Pirmenybę teikiu prevencijai. Kaip tai padaryti? – sąmoningai papildydamas savo kasdienę mitybą geriausiais papildais. Esu nepriklausomas „Nature's Sunshine“ produktų platintojas. Visa mano šeima ir aš reguliariai vartojame NSP papildus ir kosmetiką.
