Nervų sistema – Nervų sistemos ligos ir natūrali papildai

Įvadas į nervų sistemos ligas

Žmogaus nervų sistema sudaryta iš lygiai, stuburo, jutimo organų ir nervų, kurie jungia šiuos organus su likusia organizmo dalimi. Ji atsakinga už reakcijų į aplinką ir pagrindinių funkcijų, tokių kaip kvėpavimas ar virškinimas, kontrolę.

Kas yra nervų sistema?

Nervų sistema yra specializuota nervinių ląstelių tinklas, kuris renka informaciją iš aplinkos ir kūno vidaus, ją apdorojant ir inicijuojant tinkamas reakcijas. Susideda iš nervinio ir gliaudo audinio, integruoja organizmo veiklą. Pagrindinė vienetė yra neuronas, palaikomas gliaudo ląstelių. Nerviniai impulsai perduodami per neuronus į organus, raumenis ir liaukas, reguliuodami homeostazę, pažinimo procesus ir judesį.

Nervų sistemos dalys: Centrinė ir Periferinė

Nervų sistema skirstoma į centrinę (smegenys ir nugaros smegenys) ir periferinę (kaukolinė ir nugarinė nervai). Centrinė sistema apdoroja dirgiklius ir priima sprendimus, o periferinė perduoda impulsus tarp CNS ir likusio kūno. Periferinė sistema apima somatinę (sąmoningus atsakus) ir autonominę nervų sistemą, kuri skirstoma į simpatinę (mobilizacija) ir parasimpatinę (poilsio).

Šių struktūrų sutrikimai gali sukelti rimtų ligų, kurias aptarsime vėlesnėje dalyje.

Dažniausios nervų sistemos ligos

Gerbiamas skaitytojau, Lenkijoje kas trečias žmogus gyvenime susiduria su nervų sistemos liga. Šiuo metu apie 5 milijonus žmonių reikia neurologinės pagalbos. Šie neraminantys statistiniai duomenys pabrėžia problemos mastą. Šios ligos ne tik sukelia neįgalumą ir mirtis, bet taip pat didėja skaičiais, tapdamos viena iš didžiausių visuomenės sveikatos iššūkių.

Neurodegeneraciniai sutrikimai

Dažniausios ligos yra neurodegeneracinės ligos, tokios kaip Alzheimerio liga, kuri Lenkijoje paliestų pusę milijono žmonių ir yra pagrindinė demencijos priežastis. PARKINSONO LIGA – dažniausiai po Alzheimerio – sunaikina apie 90 tūkst. pacientų, iš kurių 8 tūkst. atvejų nustatoma kasmet. Ši liga pasireiškia dopaminerginių neuronų nykimu ir Levių kūnelių atsiradimu.

Kitoms ligoms priskiriamos šoninė sklerozė (SLA), Huntingtono liga ir frontotemporalinė demencija, kurios sukelia progresuojančią nervinių funkcijų praradimą.

Kraujagyslių sutrikimai

Kraujagyslių sutrikimai, ypač insultai, yra tikra šiuolaikinio gyvenimo našta. Lietuvoje kasmet registruojama 90 tūkstančių naujų atvejų, iš kurių 85% yra išeminis insultas, sukeltas aterosklerozės ir širdies ligų. Jie yra dažniausia suaugusiųjų negalios priežastis. Tai paveikia net 30% žmonių, jaunesnių nei 65 metų, o net 30% pacientų nesugrįžta į visišką funkcionalumą.

Neurologinės uždegiminės ligos

Neurologinės uždegiminės ligos apima pirmiausia išsėtinę sklerozę (IS), kuria serga apie 50 tūkstančių lietuvių. Tai dažniausia nuolatinės negalios priežastis jaunų suaugusiųjų iki 45 metų amžiaus, o kasmet diagnozuojama 2 tūkstančiai naujų atvejų. Kitos ligos yra meningito uždegimai arba naujagimio encefalopatija, kurios žymiai prisideda prie sveikatos praradimo.

Neuromiškiniai sutrikimai

Neuromiškiniai sutrikimai, tokie kaip epilepsija, paveikia 300 tūkstančių žmonių Lietuvoje, iš kurių 30 tūkstančių yra nauji atvejai kasmet. Epilepsija padidina depresijos riziką net penkis kartus ir vis dar yra stigmatizuojama. Į šią grupę taip pat įeina diabetinė neuropatija ir neurologiniai komplikacijos, kurie sukelia lėtinių problemų su impulsų perdavimu periferiniuose nervuose.

Neurologinių sutrikimų simptomai

Gerbiamas skaitytojau, nervų sistemos sutrikimų simptomai gali būti subtilūs pradžioje, tačiau jų ignoravimas gali sukelti rimtų pasekmių – nuo kasdienių sunkumų iki visiško savarankiškumo praradimo. Juos ankstyvoje stadijoje atpažinti suteikia galimybę veiksmingai įsikišti.

Koordinacijos ir pusiausvyros pokyčiai

Judėjimo koordinacijos sutrikimai pasireiškia nestabiliu žingsniu, dažnu paslydimu ar sunkumais išlaikant pusiausvyrą, kas dažnai lydi insultus ar išsėtinę sklerozę. Galvos svaigimas, alpimas ir akies trūkčiojimas – nekontroliniai akių judesiai – papildomai apsunkina kasdienį gyvenimą, rodydami problemas su centrinėmis nervų sistemomis.

Perceptinės ir atminties problemos

Perceptinės problemos apima regos sutrikimus, tokius kaip tamsūs dėmeliai, dvigubas matymas ar regos lauko praradimas, taip pat paresteziją – dilgčiojimą ar nutirpimą galūnėse. Atminties sutrikimai, sunkumai koncentracijoje ir dezorientacija pablogina gyvenimo kokybę, ypač neurodegeneracinėse ligose.

Kalbos ir rijimo problemos

Afazija – sunkumai kalbant ar suprantant kalbą – ir disfagija, t.y. rijimo problemos, pasirodo staiga, pavyzdžiui, esant insultams, sukeldamos neaiškią artikuliaciją arba riziką užspringti. Šie simptomai reikalauja skubaus įvertinimo, nes gydymo atidėjimas gali būti negrįžtamas.

Drebėjimas, raumenų standumas ir spazmai

Poilsio metu arba judėjimo metu, raumenų standumas, ribojantis judesius, ir spazmiškumas – padidėjęs raumenų tonusas – tai klasikiniai simptomai, pavyzdžiui, Parkinsono ligos atveju. Raumenų silpnumas, nelankstūs judesiai, tokie kaip tikai ar plaušavimas, papildomai rodo neuronų pažeidimus.

Nervų sistemos ligų diagnostika

Gerbiamas skaitytojau, greita ir tiksli diagnostika leidžia anksti identifikuoti patologijas, kas žymiai gerina prognozes. Neurologai derina interviu, klinikinius testus su pažangiais tyrimais.

Galvos vaizdiniai tyrimai

Galvos vaizdiniai tyrimai yra pagrindas, kompiuterinė tomografija (KT) yra pirmas pasirinkimas ūmiomis situacijomis. KT leidžia įvertinti intrakranijines struktūras, aneurizmas ir išemines pažeidimus. Magnetinė rezonanso tomografija (MRT) suteikia detalius minkštųjų audinių, nugaros smegenų ir nervų vaizdus, todėl tampa idealia diagnostikoje, susijusioje su MS ar navikais.

Spalvota Doplerio ultragarsinė diagnostika tiria miego arterijas, o SPECT vertina kraujotaką demencijos atvejais.

Nervinės laidumo tyrimai

Nervinės laidumo tyrimai, tokie kaip elektromiografija (EMG) ir nervų laidumas (ENG), matuoja impulsų greitį periferiniuose nervuose ir raumenyse. Jie yra svarbūs neuropatijų ar ALS diagnostikoje. EEG registruoja elektrinę smegenų veiklą, nustatydamas epilepsijos priepuolius ar sąmonės sutrikimus. Refleksų ir koordinacijos testai papildo motorikos vertinimą.

Kraujas-mozgo skystis ir biocheminiai tyrimai

Kraujas-mozgo skystis (KMS), analizuojamas per juosmens punkciją, atskleidžia žymenis, tokius kaip beta-amiloidas ar tau Alzhaimerio ligos atveju, su 99% tikslumu. Kraujo tyrimai leidžia nustatyti uždegiminius procesus ar trūkumus, o neuropsichologiniai testai vertina pažintines funkcijas.

Natūrali papildoma mityba, padedanti nervų sistemai

Gerbiamas skaitytojau, nors papildoma mityba nepakeis gydymo, natūralūs ingredientai gali padėti neuronų regeneracijai, mažinti oksidacinį stresą ir gerinti nervų perdavimą – visada po konsultacijos su gydytoju.

Omega-3 ir riebalų rūgštys

Riebalų rūgštys omega-3, ypač DHA ir EPA, gautos iš žuvų ar dumblių, formuoja neuronų ląstelių membranas, mažina uždegimus ir palaiko pažintines funkcijas, saugodamos nuo neurodegeneracijos.

B grupės vitaminai, ypač B12 ir folio rūgštis

B grupės vitaminai, įskaitant B12, regeneruojantys mieliną, ir folio rūgštis su B6, palaikantys neurotransmiterius, tokius kaip serotoninas, padeda išvengti nervų nuovargio ir gerina nuotaiką. Jų šaltiniai yra mėsa, kiaušiniai, riešutai ir ankštiniai augalai.

Antioksidantai: vitaminas E, C, selenas ir kiti

Antioksidantai, tokie kaip vitaminas E, C ir selenas, neutralizuoja laisvuosius radikalus, apsaugodami nervų ląsteles nuo pažeidimų. Cinkas palaiko neurotransmiterius, o šių ingredientų turtingi šaltiniai yra vaisiai, tokie kaip acai, camu camu ir goji.

Adaptogenai: ashwagandha ir kalnų rožė

Adaptogenai, tokie kaip ashwagandha, reguliuoja kortizolio lygį, veikia neuroprotekciškai ir priešankstyčiai. Tuo tarpu kalnų rožė didina atsparumą stresui, gerindama dėmesį ir miego kokybę.

Magnis ir kiti mineralai, palaikantys neurotransmiterių veiklą

Magnis atlieka esminį vaidmenį mažinant raumenų įtampą, tuo pačiu palaikydamas nervinių impulsų perdavimą ir švelnindamas stresą. Jo poveikis yra ypač efektyvus kartu su vitamina B6. Šis vertingas mineralas randamas tokiuose produktuose kaip molinių sėklų, kakava ir žali lapai. Be to, kalis ir cinkas puikiai papildo šią paramą, padėdami tinkamai funkcionuoti nervų sistemai.

Kaip rūpintis nervų sistema?

Pagarbiai skaitytojau, profilaktika yra geriausias vaistas. Holistinis požiūris, apimantis dietą, judėjimą, miegą ir atsipalaidavimą, leidžia sustiprinti nervų sistemą ir užkirsti kelią ligoms, kol jos pasirodys.

Subalansuota dieta

Subalansuota dieta yra nervų sistemos sveikatos pamatas. Ji turėtų būti turtinga B grupės vitaminais, ypač B1, B6 ir B12, kurie regeneruoja ir saugo neuronus, švelnina sustingimą ir dilgčiojimą. Taip pat svarbūs visiškai grūdai, lapiniai daržovės, kiaušiniai, mėsa, žuvys, grybai ir soja.

Į šią programą verta įtraukti MIND dietą – viduržemio jūros ir DASH rekomendacijų derinys, kuris lėtina neurodegeneracinius procesus. Reguliarus maitinimasis užtikrina organizmui optimalią gliukozės koncentraciją, būtina smegenims ir nugaros smegenims.

Fizinė veikla

Fizinė veikla yra natūrali apsauga nuo ligų. Tik 30 minučių judėjimo per dieną sumažina depresijos riziką 30%, o Teksaso universiteto tyrimai parodė, kad pratimai gerina atmintį ir smegenų sveikatą. Jogos, pasivaikščiojimai, bėgimas, jėgos treniruotės ar plaukimas veikia vienodai efektyviai, įtraukia visą kūną ir skatina neuronų regeneraciją.

Lygiai taip pat svarbūs yra proto pratimai – ranka rašymas, sudoku, šachmatai ar kryžiažodžių sprendimas. Pakanka 10 minučių per dieną, kad suaktyvintume nervų receptorius ir pagerintume atmintį.

Sveikas miegas

Miegas yra regeneracija – tinkamas 7-9 valandų kiekis per dieną yra esminis smegenų ir nugaros smegenų sveikatai. Laikykitės miego higienos: keltis nuolat tuo pačiu metu, vengti mieguistumo dieną, riboti mėlyną šviesą vakare iš ekranų.

Palaikykite atpalaiduojančius ritualus – šilta vonia, muzikos klausymas, laisvi drabužiai ir vėdinama miegamasis.

Atsipalaidavimo technikos

Meditaacija, joga ir kvėpavimo pratimai yra masažas smegenims – jie reguliuoja širdies ritmą, kraujo spaudimą, ramina visus simpatinius nervus ir mažina kortizolio, streso hormono, lygį. 2019 metų tyrimai patvirtino, kad reguliari joga sumažina kortizolį.

Pasiva ore suteikia deguonies smegenims, gerina nuotaiką padidindama endorfinų lygį, o aromaterapija papildomai ramina protą. Tai holistinis požiūris – investicija į ilgalaikę sveikatą ir gyvenimo kokybę.

Nervų sistema – natūrali papildymas

Gerbiamas skaitytojau, nervų sistema yra organizmo valdymo centras – jos apsauga yra prioritetas. Nepamiršk: ankstyvieji simptomai, tokie kaip drebulys ar atminties problemos, signalizuoja pavojų. Vaizdinė diagnostika bei papildai, tokie kaip omega-3, B grupės vitaminai ar magnis, padeda atstatyti.

Rūpinkitės judėjimu, miego, atsipalaidavimu ir subalansuota dieta, kad išvengtumėte ligų, tokių kaip Alzheimerio liga ar insultai. Nelezkite laukti problemų – pasitarkite su neurologu dėl pirmųjų simptomų ir imkitės pokyčių jau šiandien. Sveika nervų sistema yra pilnatvė gyvenime – veikite dabar dėl geresnės rytojaus!

Nervų sistema reguliuoja visas žmogaus organizme vykstančias funkcijas ir procesus. Ji veikia tiek jų paruošimą, tiek vykdymą. Kasdien nervų sistemą pasiekia sensorinė stimuliacija, perduodama neuronų.

   Patikrinkite natūralius produktus nervų sistemai iš Nature’s Sunshine!

Kaip veikia nervų sistema?

Nervinės ląstelės perduoda elektrinius impulsus, surinkdamos informaciją iš viso kūno. Nervų sistema yra valdymo sistemos centras. Jei centrinė sistema sugenda – niekas neveikia tinkamai

Mokymąsi mes siejame su mokykla. Tačiau mokymosi procesas apima visą veiklą, kurią žmogus įgyja per savo gyvenimą: kasdienės informacijos įsisavinimą, naujų prietaisų valdymo mokymąsi, naujų maršrutų pažinimą, pavyzdžiui, per aplinkkelius, naujų patiekalų gaminimą. Tai yra kasdienis žmogaus veikimas.

Ar miegas svarbus nervų sistemos higienai?

Nervų sistemos ligos gali kilti dėl streso ir per mažo miego kiekio. Nervų sistemos ligų prevencija remiasi, be kita ko, relaksacijos pratimais ir tinkama mityba. Norint išlaikyti nervų sistemos higieną, sveikas miegas yra esminis. Jis turėtų būti nenutrūkstamas ir trukti suaugusiems žmonėms nuo 7 iki 8 valandų per parą. Taip pat labai svarbu išlaikyti tinkamą dienos ritmą, t. y. miegoti naktį, dirbti dieną.

Norint, kad miegas padėtų nervų sistemos higienai, svarbu pasirūpinti jo kokybe.

1. vėdinant miegamąjį prieš einant miegoti,
2. minimalizuojant triukšmą iš išorės,
3. susilaikant nuo sunkių patiekalų vakarienei.

Svarbu, kad prieš miegą nurimtumėte.

Kaip tinkamai maitinti nervų sistemą?

Kiekvieną dieną smegenys naudoja 20% deguonies, kurį įkvepiame, ir 20% maistinių medžiagų. Terminas smegenų dieta reiškia: GALVOJI APIE TAI, KĄ VALGAI!

Be tinkamo kuro smegenims neuronai prastai perduos nervinius impulsus, sulėtės neurotransmiterių išsiskyrimas, o mokymosi ir suvokimo greitis sumažės dėl tinkamų aminorūgščių trūkumo.

Pats svarbiausias vitaminai nervų sistemai

Nepriklausomas B-kompleksas – palaiko nervų sistemos veiklą. Vitaminas B1, dar vadinamas tiaminu, esantis pvz. kiaulienoje ir pistacijose, didina acetilcholino, t.y. neurotransmiteryje, atsakingame už atmintį ir dėmesį, aktyvumą. Sumažina lėtinio nuovargio pojūtį bei uždegimą nervuose. Vitaminas B2, dar vadinamas riboflavinu, apsaugo nuo gleivinės uždegimo ir įkyrus migrenas.

Be abejo, svarbiausia nervų sistemos B grupės vitaminų yra piridoksinas – vitaminas B6. Jis dalyvauja serotonino, plačiai žinomo kaip „laimės hormonas“, sintezėje. Padeda reguliuoti nervų sistemos darbą, o jo trūkumas sunkiais atvejais gali sukelti psichinius ir epilepsijos sutrikimus.

Neįkainojama yra ir vitamino B12, kuris padeda apsaugoti nervines ląsteles, vaidmuo. Jo trūkumas kritiniais atvejais sukelia piktybinę anemiją.

Kas padės nervų sistemos darbui?

Nepakankamai svarbūs mūsų smegenims yra aminorūgščių, nes būtent jų dėka formuojasi neuropranešėjai, kurie perduoda informaciją tarp neuronų. Aminorūgščiai yra cheminės medžiagos, kurios sudaro mūsų organizmo statybinę medžiagą. Jų sudėtyje yra baltymų, jie atsakingi už hormonų apykaitą, padeda regeneruoti ląsteles, dalyvauja angliavandenių ir riebalų metabolizme. Aminorūgštys gali susijungti tarpusavyje ir sudaryti labai išplėtotas ir sudėtingas grandines.

Kitas svarbus nervų stiprinančios mitybos elementas yra omega-3 rūgštys. Jos gerina smegenų kraujotaką.

Nepamirškite mineralų. Svarbiausias iš jų yra magnis, kuris perneša gliukozę į smegenis ir dalyvauja nervinių impulsų perdavime. Įrodyta, kad jo trūkumas siejasi su sumažėjusia intelektualine veikla, bloga nuotaika ir depresija. Šis mineralas taip pat atsakingas už gerą raumenų būklę, nes reguliuoja jų tonusą ir užkerta kelią mėšlungiui. Stresinėse situacijose jis išskiriamas.

Ar mums reikalingi papildai nervų sistemai?

Aukščiau pateikti pavyzdžiai rodo, kad stiprių nervų dieta turėtų gausiai apimti, be kita ko, mėsą, pieno produktus ir grūdus. Deja, nepaisant pastangų, ne visada galime maitintis laikydamiesi dietologų rekomendacijų. Tam trukdo, pavyzdžiui, ligos (glitimo netoleravimas – celiakija), aukštos kokybės produktų trūkumas arba ideologiniai aspektai (vegetarizmas, veganizmas).

Todėl reikia papildyti šiuos gyvybiškai svarbius ingredientus.

   Patikrinkite natūralius produktus nervų sistemai iš Nature’s Sunshine!

DAF